išpažintys. pamąstymai. nuomonė

praėjo vieneri ar pusantrų metų, kai išmečiau visus savo popierinius dienoraščius. jų buvo gal 6 ar daugiau.. ir visi rašyti paauglystės laikais.
matyt, vis tiek jaučiu poreikį išsipasakoti, jei esu čia.. čia.. anonimiška, todėl atvira ir nuoširdi. jūs nežinote, kas aš, todėl man taip paprasta pasakyti viską, kas galvoje ir širdyje, nevyniojant į gražesnę pakuotę.
kodėl šiandien? nes po daugelio metų pajutau pilnatvę, kuri persisunkusi vakuumu. žmogui visada turi kažko trūkti, kad jaustųsi gyvas, kad po truputį krutėtų pirmyn. o gal klystu.. ir šįkart jaučiu ne pilnatvę, o jos ilgesį, nes visko tikrai neturiu, žinau, ko trūksta. tik, deja, nebesu naivi paauglė, kuri tiki tuo, kas iš tikro neegzistuoja. gal egzistuoja, bet ne man. nes, kai jau maniau, kad radau, ko ieškojau, supratau, kad to man nereikia.
kad ir kaip bebūtų.. ne mano diena. bet turiu jai padėkoti už norą.. rašyti. išsipasakoti bent sau.. bet tuo pačiu ir kažkam, kas užtiks mano mintis. apie viską ir apie nieką. tokias artimas ar svetimas. padrikas ar nuoseklias. skaudžias ar džiugias.

trumpai apie save – moteris. maža, maksimoje nepasiekiu viršutinės lentynos. liekna, vis siūlo dar pavalgyti. juodi plaukai – šaknys išduoda ką kitą. žalios akys – samanų atspalvio, todėl ne visi tinkamai įvardina spalvą. amžius – pilnametė, trisdešimtmečio dar nepasiekiau. šeimyninis statusas – ištekėjusi. ne namų šeimininkė – dirbu. vaikų nėra ir nereikia, turiu šunį ir katę. pasimetusi gyvenime, kolekcionuoju patirtis. vertinu muziką, filmus, vietas ir žmones, kurie visam gyvenimui randa vietą galvos kertelėje ir širdyje.